1. Ius civile, ius gentium, ius peregrinorum
? iuolaikines teises sistemos remiasi teritoriniu principu. Senoves Romojeasmens teisini statusa leme jo priklausomybe tam tikrai bendruomenei
(civitas). Romenu teise siauraja prasme buvo tik R. pilieciu teise (cives,quirites). Todel? I teises sistemos dalis vadinama ius civile. Ji nelietetu Romos gyventoju, kurie neturejo piliecio statuso. Ius civile buvovisaapimanti R. pilieciu teise, reguliuojanti visas ju teises ir pareigas,taip pat numatanti atsakomybe uz nusikaltimus.
Svetim? Aliams - peregrinams - buvo taikoma atskira R. teises sistemos dalis
- Ius peregrinorum.
Tokia sistema gerai funkcionavo tada, kai i? esmes R. valstybe buvo R.miestas. Kai R pradejo uzkariauti kaimynines teritorijas, pradejo formuotisnauja R teises at? aka - ius gentium (tautu teise), kuria tvarke specialusmagistratas peregrinu reikalams - praetor peregrinus. Ius gentium buvo netokia formali, kaip ius civile. Ius gentium pagrindu pripazistamosprigimtines teises. Po 212 m. Karakalos konstitucijai suteikus pilieciustatusa beveik visiems gyventojams, teises skirstymas i ius civile,peregrinorum ir gentium neteko reik? mes.

2. Ius publicum, ius privatum
Pagal teisinio reguliavimo objekta R teise buvo daloma i ius publicum irius privatum. Pasak Ulpiano, vie? Oji teise liecia valstybes reikalus, oprivatine teise naudojasi atskiri asmenys. Vie? Osios teises normos buvoimperatyvines, teises subjektai privalejo besalygi? kai ju laikytis.
Privatines teises normos buvo dispozityvines. Privatine teise teisessubjektams suteike autonomija - jie patys galejo spresti, kokius sandoriussudaryti ar nesudaryti, pateikti ie? kini ar ne. R. vie? oji teise nunykozlugus R. imperijai. R. privatine teise gerai suderino privacius irvie? uosius interesus. R. privatine teise - pirmoji pasaulyje teisessistema, sureguliavusi pilieciu, kaip rinkos subjektu, santykius.

3. Romenu teises periodizacija
Roma ikurta 753 m. pr.m.e. Vakarine R. Imperijos dalis zlugo 476 m.e.m.,rytine dalis - 1453 m.e.m. Ten, valdant imperatoriui Justinianui, buvoatlikta didziausia antikos laiku teises kodifikacija. R. teises istorijaskirstoma i 4 laikotarpius:
3. seniausiu laiku arba archai? kas (753m.pr.me - III a.pr.me vidurys).

Pilieciu santykius reguliavo paprotine kviritine teise. Pasirodo XII lenteliu istatymas. Prasideda R. teisines sistemos formavimasis.
3. R.t. vystymosi laikotarpis (paskutineji 3 amziai pr.me). Atsirado daug belaisviu ir svetim? aliu. Tai leme naujos teises? Akos - ius gentium - susiformavima. R. teises vystymuisi didziausios reik? mes turejo pretoriu veikla, laikotarpio pabaigoje - teises mokslas.
3. Klasikinis laikotarpis (I-III m.e. amziai). Tai principato laikotarpis.

Nauji teises? Altiniai - senato ir princepso leidziami aktai. R. t. pasiekia auk? ciausia i? sivystymo lygi.
3. Postklasikinis (smukimo) laikotarpis (III mea vidurys - 565 mme

(Imperatoriaus Justiniano mirties metai). Vergvaldines santvarkos irimas gilino krize. 395 mme R. imperija suskilo i dvi dalis. Bandoma supaprastinti, unifikuoti teises? Altinius. Dideja imperatoriu (dominus) konstituciju reik? me.
4. Romenu teises? Altiniai ir ru? Ys
Pagrindiniai teises? Altiniai:
1. Paprotine teise; iki XII lent. istatymo Romenai neturejo jokiu ra? ytiniu istatymu. Nera? Ytoji paprotine teise sudare salygas piktnaudziauti pareigunams. XII lent. Ist. 450 m.pr.m.e. - Pirmas bandymas kodifikuoti.
1. istatymai; Respublikos laik-piu istatymas (lex) rei? ke tautos susirinkimo (comitia) priimta akta. Pasak Gaju, pasirode resp. laik-piu.

Prie? tai (ir XII l. ist.) - uzra? yti paprociai. Comitia istatymus priimdavo magistratui pasiulius. Ist. Sudare 3 dalys: izanga, teisiniai reikalavimai ir sankcija. Plebis scitum - plebeju susirinkimo (vadovavo plebeju tribunas) priimti aktai. 286 m.pr.m.e. lex Hortensia nustate, kad jie privalomi visiems gyventojams.
1. senato nutarimai; Resp. laik-piu senata sudarydavo princepsas. Nutarimai privalomos teises galia igijo tik Augusto laikais. Formaliai kiekvienas senato narys turejo istatymu iniciatyvos teise, bet sprendziama i? Vada del projekto pateikdavo princepsas. Galiausiai, principato pabaigoje senatas tik i? Klausydavo prane? Ima apie senato nutarimo projekta, net nebalsuodavo. Taip atsirado prielaidos vystytis imperatoriaus konstitucijoms.
1. imperatoriu konstitucijos; Imperatoriu leidziami norminiai aktai - konstitucijos: ediktai (bendrojo pobudzio norminiai aktai, labiausiai pana? us i istatymus), mandatai (instrukcijos, suteikdavo tam tikru igaliojimu provinciju vietininkams ir kitiems valdininkams), dekretai

(imperatoriaus kaip auk? ciausio teisejo sprendimai) ir reskriptai

(atsakymai i teiseju, valdininku ar eiliniu pilieciu teisinio pobudzio klausimus). Dominato laik-piu imp. leidziami aktai vadinami leges. Leges rinkiniai - codex. 1-as - Codex Gregorianus (295 m.). 1-oji oficialioji kodif .- Codex Theodosianus (438 m.) .1583 m. - Corpus iuris civilis

(Justiniano kodifikacija) - 4 dalys: kodeksas (imperat. konstituc. Rinkinys, 12 knygu), digestai (teisininku veikalai, 50 knygu), institucijos (svarbiausios zinios apie R. teises pagrindus, "vadovelis",

4 knygos) ir novelos (Justiniano kodifikacija, jo ir jo ipediniu noveles iki 582m.).
1. pretoriu ediktai; tam tikro rango R. magistratu manifestai, kuriuose skelbdavo busimojo valdymo programa, skelbe formules, kurios suteike galimybe tenkinti ie? kinius ir salygas. Pretorine teise aktyviai veike ius civile.
1. jurisprudencija; pradejo vystytis labai anksti, pirmieji komentatoriai - pontifikai. Labiausiai suklestejo resp. laik-pio pabaigoje ir principato laik-piu. Teisininku darbai turejo tiesioginio teises? Altinio statusa. I a. i? siskyre 2 teises mokyklos - prokulieciu ir sabinieciu. 2/3 Digestu -

Ulpiano ir Pauliaus veikalai.

5. Romenu teises recepcija
Vak. R. imperija zlugo 476 m., o Rytu (Bizantija) i? silaike iki 1453 m.
Todel R.t. veike dviem kryptimis. Zlugus valstybei paprastai galios netenkair jos teise. R. t. ivyko negirdetas istorijoje dalykas - Vak. imp.teritorijoje atsiradusios valstybes daugiau ar maziau pasisavino Rt Tasdaug? imtmeciu trukes procesas vadinamas R.t. recepcija. Atgaivinant R.t.didziausias nuopelnas tenka 1088 m. isteigtam Bolonijos un-tetui. Tu laiku
R.t. tyrinetojai apsiribodavo trumpais tam tikru nuostatu paai? kinimaisarba komentarais (glosos). ? ios krypties atstovai - glosatoriai. Jie labiaudomejosi dogma. Praktikiniams klausimams daugiau demesio skyrepostglosatoriai. Vokietijos zemese XI a. ji buvo pripazinta veikianciateise. Napoleono kodeksas (1804 m.) paskelbe, jog R.t. negalioja, taciaujis pats buvo R.t. sistemos produktas.

6. Teisiu igyvendinimas ir gynimas
Teisiu igyvendinimas - tai konkretaus subjekto galimybe savo veiksmaisrealizuoti tuos savo interesus, kurie neprie? tarauja teisei. Seniausiaislaikais normalus teises gynimo budas buvo savigyna, buvo pagristas savivale
- Barbari? Kas. Veliau tai pradejo reguliuoti valstybe. Klasikiniu irpostklasikiniu periodu savigyna buvo leidziama tik butinosios gintiesribose. Savigynos ribos buvo nustatytos Marko Aurelijaus ir kitu IV a.pabaigos imperatoriu konstitucijose. XII lent. istatymas reglamentuojateismo, kaip valstybes organo, ginancio ir prievarta igyvendinanciosubjektyvines teises, valdingus igalinimus. Isteigta rekuperatoriu kolegija
- Ju veikla tiesiogiai susieta su bylu nagrinejimo procesu ir priimtusprendimu vykdymu. R. valstybeje subjektyviniu teisiu gynimas remiasiteises pazeidimo faktu, t.y. asmuo, manantis, kad jo teise igyvendintikazkas trukdo, turi teise pateikti ie? kini. R.t. teige, kad nesubjektyvines teises pazeidimo faktas buvo teises gynimo pagrindas. R.poziuriu apie subjektyvine teise galima kalbeti tik tada, jei ji buvouztikrinta ie? kinine gynyba. Subjekt. teises gynimo formule: "ie? kinys --subjektyvine teise ". Nera ie? Kinio, nera ir teises.

7. Ie? Kinio savoka ir ru? Ys
Ie? Kinys (actio) buvo pagrindine subjektyvines teises egzistavimoprielaida. Digestuose ie? Kinys apibreziamas kaip asmens teise igyvendintijam priklausanti reikalavima teismine tvarka. Formuliarinio proceso laik -piu pretorius turejo teise suteikti ie? kinine gynyba reikalavimams, kurieatsirado i? naujai susiformavusiu santykiu, remdamasis gera valia irteisingumu, bet ne civiline teise. Ie? Kiniai: daiktiniai (actio in rem),asmeniniai (actio in personam), suskirstymo pagrindas - ginco dalykas.
Daiktiniai gyne nuosavybes, servituti, ikaito ir kt. teises. Asmeniniai --jei ginco objektas - konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurioreikalauti ie? kovas turejo teise; reikalavimams, lieciantiems asmeniniussantykius. ? ie santykiai atsirasdavo tarp dvieju ar keleto asmenu. Tai buvoprievoliniai teisiniai santykiai, kuriu pagrindas buvo sutartis, sandoris,deliktas ir pan. Skirtingai nuo daiktinio, i? anksto zinomas atsakovas. Darskirstomi i: civilinius (grieztosios teises), pretorinius, geros valios.
Taip klasifikuojami del to, kad teisejas, nagrinedamas grieztosios teisesie? kinius, privalejo laikytis sutarties arba istatymo raides ir negaledavopasielgti kitaip, nors ir matydavo, kad buvo padaryta klaida. Nagrinedamasbonae fidei ie? kinius, teisejas isigilindavo i sutarties esme,i? siai? kindavo tikraja? aliu valia - tai, ko? alys sieke sudarydamossutarti, o ne tai, kas toje sutartyje arba istatyme para? yta. Daiktiniaiie? kiniai priklausomai nuo tikslo, skirstomi i tris grupes: del pazeistuturtiniu teisiu atstatymo (actiones rei persecutoriae); baudiniai (actionespoenales); mi? rus (actiones mixtae). Dar skiriami actiones utilis
(i? vestiniai ie? kiniai), kai teisejui pavesdavo nagrineti byla pagal jauesama ir praktikoje pripazinta ie? kini. Keiciantis civiliniams santykiamsatsirado actio ficticiae (ie? kiniai su fikcija). Atskira grupe sudarekondikcijos (abstraktaus pobudzio reikalavimai).

8. Civilinis (legisakcioninis) procesas
Yra 5 pagrindines legis actiones formos:
1. legis actio sacramento
I? esmes yra procesas, lazybos. Bendroji forma, pagal kuria buvo galimaapresti ivairius ie? kinius, kuriems nebuvo numatyta specialioji forma.
Susidaro i? dvieju stadiju - in iure ir in iudicium. In iure:? Alys prie?magistrata i? kilmingais zodziais viena kitai parei? kia pretenzijas ir savoteisingumui patvirtinti paskiria tam tikra suma pinigu, kuri vadinosisacramentum. Teismas formaliai sprende, kas pralo? E sakramentum,neteisiosios? alies pinigai atitenka izdui. Ie? Kinyje del daikto butinasdaikto pateikimas teismui. Ritualas: ie? Kovas laikydamas vindicta tariaformule, kad teise i gincijamaji daikta priklauso jam ir po to vindiktapaliecia daikta. ? is veiksmas vadinosi vindicatio. Po to - atsakovoveiksmas - contravindicatio. Isitraukia magistratas, liepia palikti daikta.
Ie? Kovas siulo atsakovui paskirti sacramentum. Litiscontestatio -? Alyskreipiasi i i? anksto pakviestus zmones, kad jie butu liudytojais. In iuregincas nebuvo sprendziamas i? esmes. In iudicium:? Alys tuoj pat politicontestatio dalyvaujant magistratui i? sirenka savo teiseja i? privaciuasmenu.
2. legis actio per manus iniectionembuvo taikoma tik tam tikriems prievoliniams ie? kiniams spresti. Ie? Kovasatveda atsakova i teisma ir uzdejes ant jo ranka, taria tam tikra formule,jei atsakovas cia pat nesumoka, ie? kovas gali ji vestis pas save irsukaustyti grandinemis. Laiko 60 dienu ir 3 kartus veda i turgu ir skelbiaskolos suma. Jei neatsiranda, kas sumoketu, skolininkas tampa kreditoriausnuosavybe. Jei kreditoriu keletas, jie galejo sukapoti skolininka i dalis.
Atsakovas pats gincyti skolos negalejo, uz ji tai galejo padarytiisitraukes asmuo, kuris nesekmes atveju turejo sumoketi dvigubai.
3. legis actio per pignoris capionem
Asmuo, turedamas reikalavimo teise, tardamas tam tikra formule, pasiimaskolininko daikta. Tai jis gali padaryti nedalyvaujant valdzios atstovui.
Galejo buti taikomas tik kai kuriems religinio ir vie? O pobudzioreikalavimams.
4. legis actio per iudicis postulationem
Skyresi tuo, kad po? Aliu parei? Kimu buvo pra? Oma, kad magistratas paskirtuteiseja.
5. legis actio per condictionem
Ie? Kovas prane? A atsakovui, kad po 30 pastarasis turi atvykti i? Sirinktiteiseja. (pretenzijos prie? magistrata i? destymas, po to condictio
(prane? imas) ir litiscontestatio. Po 30 dienu i? Sirenka teiseja, po to - iniudicium).
Butina legisakcioninio proceso salyga -? Aliu dalyvavimas. Atsakovodalyvavimas - ie? kovo reikalas.

9. Formuliarinis procesas
Legis actiones procedura vis labiau neatitiko besipleciancios civilinesapyvartos poreikiu. Per formulas proceso atsiradimas - lex Aebutia ir 2
Julijaus istatymai. Ginco teisinio formulavimo na? Ta perkeliama pretoriui.
? alys gali reik? ti reikalavimus laisva forma, pretoriaus pareiga - suteiktijiems teisine kvalifikacija. Pretorius nustato ginco teisine esme iri? desto ja specialiame ra? te (formula) teisejui. Pagal ja vyks teisenastadijoje in iudicium. Pasirode patogus spresti naujiems gincams, kuriunenumate senoji ius civile. Formuleje turejo buti nurodomas teisejas,ie? kovo pretenzija, sudetingesnese bylose - aplinkybes, pavedama teisejuii? teisinti, jei nepasitvirtins intentio ir priteisti, jei pasitvirtins. (2dalys: intentio ir condemnatio). Pretorius galejo atsisakyti duoti ie? Kovuiformule. Pretorius savo nuoziura galejo sura? Yti formule ie? Kovui, kurioteise nebuvo numatyta ius civile (pretoriniai ie? kiniai, pagrindas --faktine padetis). Kartais pasinaudodavo fikcija (formula ficticia). 2stadijos - in iure teismo funkcijas vykde pretorius. Form. proceso laik-piupretoriaus ediktas panaikino ie? kovo teise jega atvesti atsakova, taip patir manus iniectio, pakeites jas bauda in duplum. Kaip ir legisakcioniniamprocese, yra litiscontestatio, jo reik? me - perduoti byla teismui. Po joatsiranda teisiniu pasekmiu: ie? kovas praranda ie? kini, ty jis negaliantra karta kreiptis i teisma su tuo paciu reikalavimu, net jei procesasneivyko ar nebuvo priimtas sprendimas. Litiscontestatio momentu teisinissantykis, egzistaves tarp? aliu iki? io momento, nustoja galiojes.
Atsiranda naujas santykis -? Aliu isipareigojimas paklusti teismosprendimui. Sprendziant klausima del atsakomybes, teisejas turi nustatyti,ar tos aplinkybes, kuriomis remiasi reikalavimai, buvo litiscontestatiomomentu. Net ir tuo atveju, kai atsakovas iki in iudicium atsiskaite suie? kovu, teisejas privalo ji apkaltinti ir priteisti ie? kini ie? kovui. Politiscontestatio labai sugrieztedavo atsakovo atsakomybe ie? kovui. Nuo tomomento jis visais atvejais atsake uz daikto zuvima ar suzalojima, turejosumoketi procentus, jei buvo pripazintas kaltu. Abi? Alys susitarenustatyta diena, bet ne veliau kaip po 18 men. po formules gavimo, turedavoatvykti pas paskirta teiseja, tada prasidedavo in iudicium. Jokiuapeliaciju, kadangi nebuvo teismu pakopu. Ie? Kovas galejo kreiptis ipretoriu, irodinedamas, kad sprendimas niekingas. Ry? Keja tendencijaasmenine atsakomybe pakeisti turtine. Sprendimo vykdymui reikejo atskiroie? kinio.

10. Ekstraordinarinis procesas
Legisakcioninis ir formuliarinis procesai buvo iprastinemis civilinesteises gynimo formomis, del to vadinami ordinariniais.Ekstraordinarinisprocesas - prie? ingybe jiems, imperijos laikais atsiradusi administracine -teisine bylu nagrinejimo tvarka, neturinti dvieju stadiju. Palaipsniuiekstraordinarinis procesas i? stume formuliarini ir absoliut. monarchijospradzioje tapo vienintele civiliniu teisiu gynimo forma. Senojoje epochojeasmuo nepajeges apginti savo teises pagal ius civile, galejo kreiptis imagistrata, pastarasis pats tirdavo ir spresdavo. Imperijos laikais taikymosfera i? siplete. Imperatorius (pirmas valstybeje magistratas) turejo teisespresti bet kokia byla. Provinciju vietininkai kartais perduodavo sprestikitiems asmenims - iudex datus, jie buvo valdytojo paskirti, o neprisiekusieji teisejai. Procesas nebuvo skaldomas i dvi dalis, iudex datusviska sprende pats. Naujoji teisena remesi valdzios pradais. ? aliui? kvietimas i teisma vykdomas oficialiai, dalyvaujant valstybines valdziosatstovui. Ie? Kovo skundas ira? Omas i teismo istaigos protokola, po tooficialiai iteikiamas atsakovui. Proceso pradzia - ie? Kovo pretenzijosi? destymas ir atsakovo patvirtinimas, kad jis? ia pretenzija gincys.
Priimta sprendima galima buvo skusti auk? Tesniajam pagal ranga magistratui
(apeliacija). Sprendimo vykdymas - paskutine proceso stadija, jamnebereikejo specialaus ie? kinio. I? Saugojo daug normalaus civilinio procesobruozu -? aliu rungimosi principas, teismas pradeda darba esant ie? kovoparei? kimui, pats teismas nerinko irodymu, negalejo priteisti daugiau neipra? e ie? kovas. Taciau ekstraordinarinis procesas gerokai apribojo vie? Umoprincipa. Procesas vykdavo uzdaroje patalpoje. Didesne reik? Me igijora? tvedyba. ? alys privalejo imoketi zymini mokesti, kuri panaudodavokanceliarinems i? laidoms padengti.

11. Ie? Kinine senatis
Ie? Kinine senatis - istatymo nustatytas terminas, per kuri teismine tvarkagali buti apginta pazeista ar gincijama subjektyvine teise. Romoje atsiradogana velai. Klasikine R. teise tokios kategorijos neturejo. To meto teisejebuvo nustatyti terminai, per kuriuos galima teisme pareik? ti atskirukategoriju ie? kinius. ? ie terminai budavo ganetinai trumpi. Ankstyvojojeepochoje civiliniu ie? kiniu neribojo jokie terminai. Kol egzistuoja teise,egzistuoja ir teise i ie? kini. Pretoriai pradejo riboti (1 metu terminai),ie? kiniai del pirkimo-pardavimo sutarciu esant parduoto daikto trukumams -
6 men., Kai kurie civ. ie? kiniai del paveldejimo - 5 metu. Veliau atsiradoterminai ir kitiems civ. ie? kiniams. Ie? Kinines senaties termino kategorija
R. teiseje atsirado 424 metais. (terminas panaikindavo teise i ie? kini - 30metu) R. teiseje egzistave istatymo numatyti terminai nuo ie? kininessenaties skyresi: 1. buvo gerokai trumpesni (1 m. del kilnojamojo, 2m. delnekilnojamojo turto); 2. pasibaigus terminui nustodavo galiojusi ir patimaterialine teise; 3. negalejo buti nei nutraukti, nei sustabdyti.
Terminuotose sutartyse ie? Kinines senaties termino pradzia buvo laikomadiena, einanti po sutarties termino pasibaigimo dienos. Gincuose deldaiktines teises ie? kinines senaties termino eiga prasidedavo nuo to laiko,kai savininkas igydavo teise i ie? kini, t.y. kai jis suzinodavo, kur jodaiktas. Ie? Kinines senaties termino eiga galejo buti nutraukiama arbasustabdoma. Nutraukimas skyresi nuo sustabdymo. Sustabdymas tik tam tikramlaikui nutraukia termino eiga. Ie? Kinines senaties termino pabaigapanaikindavo teise i ie? kini, taciau reikalavimo teise ar teise i daiktatebeegzistavo, tik jau negaliojo uztikrinta valstybine prievarta.

12. Status libertatis
Status libertatis - viena i? caput sudetiniu daliu. Status libertatisturejo visi tie, kas nebuvo vergai. Vergas neturejo jokiu teisiu, jis buvoteises objektas. Taciau tarp vergo ir kitu privacios nuosavybes objektu yradidelis skirtumas. ? eimoje vergas, kaip ir vaikai, patenka i alieni iuris
(svetimosios teises zmoniu grupe). Vergas yra in dominica potestae
(? eimininko valdzioje). Tik vergo? Eimininkas galejo kreiptis i teisma.
Vergo? Eimyninis gyvenimas nera santuoka. Egzistavo niekieno vergai.
Susiformavo principas favor libertatis - jei teisminio proceso metu kildavoabejoniu del zmogaus statuso, toki zmogu laikydavo laisvu. Velesniaislaikais vergas turejo galimybe atlikineti teisinius veiksmus vergvaldziovardu ir naudai. ? eimininkas galejo suteikti vergui ukini savaranki? kuma,mokant? eimininkui nustatyta prievole (peculium). Verga galejo i? Laisvinti
? eimininkas. Normalus i? Laisvinimo budas - manumissio. Buvo labai daugformaliu ir neformaliu i? laisvinimo budu. I? Laisvintieji savo teisemisnebuvo prilyginti laisviesiems. Asmeniniu ir turtiniu santykiu sferojei? laisvintasis savo patrono atzvilgiu i? saugojo tris pagrindines pareigas --obsequim, operae ir bona.

13. Status civitatis
Kiekvienas neturejes pilietybes, Romos istatymu poziuriu buvo daiktas,prie? as, esantis uz Romos istatymu ribu. Romos visuomene buvo sudaryta i? 5grupiu; laisvieji (Romos pilieciai), kurie gime laisvi ir niekada nesiliovejais buve, i? imtis: pagrista postliminium teorija (teisiu atstatymas grizusi R. teritorija), latinai, peregrinai, i? laisvintieji ir kolonai. Tik Romospilieciai buvo ginami teises. Skirtingas teisinis statusas pilieciu luomu --patriciju, klientu ir plebeju. Patricijai - ankstyvosios R. giminesorganizacijos nariai, kuriu tevai priklause Senatui. Tik patricijai turejoteise pasisavinti zeme i? valstybinio zemes fondo. Tik patricijai galejosudaryti "tikraja" santuoka (cum manu). Klientai - teisi? Kai tai laisvozmogaus sutartines priklausomybes santykiai. Turejo ypatinga teisinistatusa. Jie iejo i patriciju? Eimas ir gimines kaip sakrali? Kai irteisi? kai priklausomi nuo savo patronu. Patronas privalejo saugoti klientusir teisme ginti ju teises. Turejo teise i zeme. Neturejo visi? Kosubjekti? kumo. Plebejai - susiformavo veliau. Neiejo i giminineorganizacija, buvo naujieji imigrantai. Asmeni? Kai laisvi ir nepriklausomi.
Turejo maziau teisiu. Negalejo uzimti auk? Tu valstybiniu pareigu, butisenatoriais. Neturejo nuolatines, legalios teises i zeme. I? esmes neraskirtumo tarp patriciju ir plebeju teisnumo (caput), i? skyrus 2 atvejus: --draudimas santuokos tarp patriciju ir plebeju (445 m.pr.me buvopanaikintas); - apribota plebeju teise sudaryti testamenta (veliaujurisprudencija sukure nauja testamento forma, vienodai galiojancia irpatricijams ir plebejams). Turtingiausia zemvaldziu vir? Une - luomaicenzoriu ir raiteliu. Pilietybe R. buvo igyjama gimstant arba pagalistatyma. Pilietybes igijimas buvo neatsiejamas nuo status libertatis. R.pilieciu teisnumas priklause nuo 2 pagrindiniu teisiu: ius conubii (teisesukurti? eima) ir ius commercii (teise dalyvauti civilineje apyvartoje).

14. Status familiae
? eima visos senosios R. santvarkos pagrindas. Jei zmogus nepriklause jokiai
? eimai, jis nepriklause ir jokiai giminei, o kartu seniausiais R. laikaisjis negalejo buti ir pilietis. Todel familia, kaip libertas ir civitas, yranaturali civilinio teisnumo (caput) prielaida. Senoves romenu? Eima buvopatriarchaline. Tai buvo uzdara nuo i? Orinio pasaulio sistema, kuriosvienintelis? eimininkas (galva) ir atstovas santykiuose su i? oriniupasauliu buvo pater familias. Jo valdzia buvo absoliuti ir teisiniupoziuriu vienoda tiek? eimos nariams, tiek ir? eimos turtui. ? i absoliutinepater familias valdzia senoveje buvo vadinama manus. Laikui begant,? Eimosteisine padetis keitesi, pater familias valdzia vaikams buvo vadinamapatria potestas, vergams - dominica potestas, manus reik? me liko tikapibudinant vyro valdzia zmonai. R. ? eima buvo suskirstyta teisiniupoziuriu i dvi stambias grupes; personae sui iuris (savosios teisesasmenys) ir personae alieni iuris (svetimosios teises asmenys). Nuo to, arasmuo buvo sui iuris, ar alieni iuris, priklause jo caput. 1-ajai grupeipriklause tik pater familias, t.y. ? eimyniniu poziuriu visi? kaisavaranki? ki asmenys. Visi kiti? Eimos nariai - vaikai, ju palikuonys beizmona, kuri santuokoje cum manu? eimoje uzeme dukters padeti, buvo personaealieni iuris. Jie visi, nors ir personae, t.y. teises subjektai, taciau nesavo naudai ir ne savo saskaita, o pater familias. Po pater familiasmirties? eima paprastai suskildavo i keleta savaranki? ku? eimu. Taciau jieir toliau likdavo agnatineje giminysteje.

15. Caput. Caput deminutio.
Gebejima buti civilines teises subjektu R. juristai vadino caput. Asmuo,kuris turejo teisnuma, buvo vadinamas persona (asmenybe). Kad Romoje zmogusbutu asmenybe, jis privalejo tureti caut, kuris priklause nuo trijuelementu - status civitatis, status libertatis ir status pater familias.
Taciau asmuo galejo vieno ar visu ju netekti. Tada ivykdavo capitisdeminutio - civiline mirtis. Klasikinio periodo juristai skyre tris capitisdeminutio laipsnius - maxima, media, minima. Maxima ivykdavo praraduslaisves statusa. Jei zmogus prarasdavo status libertatis, jis prarasdavovisus tris statusus ir teisiniu poziuriu buvo laikomas mirusiu. Veliau,prarade savo ankstesniaja padeti civiliniu teisiu sferoje, jis igydavoteisnuma pagal tautu teise, kaip peregrinai. Capitis deminutio mediaivykdavo tada, kai zmogus, i? saugodamas laisves statusa, netekdavo R.pilietybes. Asmuo, paveiktas capitis deminutio media, pagal ius civileprarasdavo savo civilines teises, bet i? saugodavo jas pagal iuris gentium.
Capitis deminutio minima - maziausias teisnumo apribojimas, susietas tik sustatus familia pasikeitimu. Asmuo i? Saugo laisves ir pilietybes statusus,taciau ivyksta tam tikri jo padeties pokyciai pirmosios? eimos, kuriaipriklause, atzvilgiu. Del minima visi? Kai nutrukdavo ankstesnieji? Eimosteisiniai santykiai (agnatiniai), tai tiesiogiai atsiliepdavo ir turtiniamssantykiams, ypac kylantiems del paveldejimo. R. teise turejo ir kitupriezasciu, kurios tam tikrais atzvilgiais apribodavo teisnuma - pilietinenegarbe (intestabilitas, infamia, turpitudo).

16. Status
Teisnumas rei? Kia galimybe tureti subjektyvine teise, o kad ta teise galimabutu pasinaudoti, ja realizuoti, buvo reikalinga antroji salyga --veiksnumas - piliecio galejimas savo veiksmais igyti civilines pareigas.
Skirtingai nuo teisnumo, veiksnumas atsiranda sukakus tam tikram amziui.
Veiksnumas priklauso nuo zmogaus gebejimo laivai reik? Ti savo valia. Pagalamziu visi zmones buvo suskirtyti i tris grupes. Vaikai iki 7 metubuvovisi? kai neveiksnus ir vadinami infantes. Mergaites nuo 7 iki 12 metuir berniukai nuo 7 iki 14 metu buvo nepilnameciai ir turejo ribotaveiksnuma. Jie buvo vadinami impuberes ir galejo sudarineti tik smulkiussandorius. Jei reikejo sudaryti sandorius del teises perledimo ar pareiguigijimo, tokie asmenys turejo gauti globejo leidima, kuri jis duodavosandorio sudarymo momentu. Mergaites nuo 12 metu ir berniukai nuo 14 iki 25metu buvo laikomi pilnameciais ir veiksniais. Pilnameciams iki 25 metu buvosuteikta teise pra? yti paskirti kuratoriu, tai apribodavo ju veiksnuma.
Asmenu fiziniai ir psichiniai trukumai taip pat turejo itakos juveiksnumui. Eikvotojams buvo paskiriamas rupintojas. Moteru veiksnumas buvoapribotas.

17. Juridiniai asmenys
Romenu teisininkai placiai taike juridinio asmens kaip civilines teisessubjekto, ukinio gyvenimo savaranki? ko vieneto ideja, nors ir nesuformulavojuridinio asmens savokos. R. juristai ne tik i? kele juridinio asmens ideja,bet ir suteike jai praktine i? rai? ka, pagrinde juridiniu asmenu teisnumo irveiksnumo savokas, pagrindinius juridiniu asmenu tipus - universitaspersonarum (fiziniu asmenu bendrija, turinti savo atskira turta,nepriklausanti ja sukurusiems asmenims, ir teisnuma) ir universitas rerum
(turto mase, skirta tam tikram tikslui - pvz.? vietimui, mokslui, paramaiir t.t. ? iai turto masei taip pat buvo suteiktos tam tikros teisinesasmenybes savybes). Ilgo ir gana sunkaus juridinio asmens idejos vystymosirezultatas buvo tas, kad klasikine teise pripazino pagrindinius? io teisessubjekto bruozus: 1. Civiliniu teisiniu santykiu sferoje korporacijosprilyginamos fiziniams asmenims, 2. Atskiru asmenu pasitraukimas i?susivienijimo neturi itakos susivienijimo teisiniam statusui, 3.
Korporacijos turtas nera nei bendra ja sudaranciu asmenu nuosavybe, neiatskiru jos asmenu turtas, 4. Korporacija savo vardu gali dalyvauti betkituose civiliniuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis persavo atstovus - fizinius asmenis, nustatyta tvarka igaliotus atlikti tokiusveiksmus.

18. Res corporales - res incorporales. Res in commercio - res extracommercio.
Res Romenu teiseje - tai bet koks turtas (gerybes), priklausantis gyvajaiar negyvajai gamtai ir fiziniu bei erdviniu poziuriu izoliuotas arbaneatskiriamas nuo kitu gamtos daliu. Materialus ir nematerialus daiktai --teiseje materialinis buvo toks objektas, kuri galejo suvokti zmogaus samoneir kuri galima paliesti. Res incorporales buvo laikomi abstraktus objektai,kuriu egzistavima salygojo galiojanti teise. Actio in rem pagalba buvogalima ginti tik i? res corporales atsirandancias teises, nes tik rescorporales buvo nuosavybes teises objektai. Jei buvo pazeidziamos kienonors teises, kylancios i? res incorporales, tai jos galejo buti ginamosactio in personam pagalba. Daiktai, esantys komercineje apyvartoje --daiktai, kurie galejo buti nuosavybes teises objektais ir kurie galejodalyvauti civilineje apyvartoje, t.y. kuriuos galima buvo pirkti, parduoti,dovanuoti ir t.t., daiktai, i? imti i? komercines apyvartos - daiktai, kurienegalejo buti privacios nuosavybes objektais ir kurie negalejo dalyvauticivilineje apyvartoje. R. teiseje egzistavo? ie i? samus daikto i? emimo i?civilines apyvartos pagrindai: Dievo teise ir zmoniu sukurta teise. 1. Resdivini iuris (daiktai, priklausantys dievi? kajai teisei): a) res sacrae --ypatingu? ventu valstybiniu aktu buvo paskirti dievams (? ventyklos,altoriai); b) res religiosae - tarnave mirusiuju pagarbai i? reik? ti
(kapai); c) res canctae - daiktai, kuriuos ir be? vento akto gyne dievai
(miesto sienos ie vartai). 2. Humani iuris: a) res communes omnium (bendridaiktai) - oras, juros bei ju krantai. ? ie daiktai priklause visiems; b)res publicae in publico usu (bendrai naudojamas vie? asis turtas: pvz.keliai, aik? tes, teatrai, pirtys) ir res publicae in pecunia populi
(valstybinis turtas, pvz. rudynai). Abi ru? Ys priklause valstybei.

19. Res mancipi - res nec mancipi. Res mobiles - res soli.
Res mancipi buvo priskiriami itin svarbus ukiui daiktai - Italijos zemes,vergai (seniausiais laikais - ir zmona bei vaikai), kinkomieji beikrovininiai keturkojai gyvuliai (arkliai, asilai, jauciai, mulai),seniausieji kaimo zemiu servitutai. Visi kiti daiktai buvo priskiriami prieres nec mancipi. Res mancipi galima buvo perduoti kitam asmeniui tik iuscivile nustatyta tvarka, t.y. mancipatio arba in iure cessio. ? iu formutikslas buvo daiktu, sudaranciu romenu? eimos ukini pagrinda, apyvartoskontrole. Daiktu klasifikavimas i kilnojamuosius ir nekilnojamuosius turejomazesne reik? me. Kilnojamiesiems daiktams priklause bet kokie daiktai,kuriuos galima perkelti i? vienos vietos i kita arba kurie patys juda.
Nekilnojamieji - zeme, jos gelmes, statiniai, sodiniai. Visiems? Iemsdaiktams buvo taikomas principas - "viskas, kas pastatyta ant pavir? iaus,priklauso pavir? iui ". ? i klasifikacija turi tam tikra ry? i su daiktuklasifikacija i res mancipi ir res nec mancipi. Nekilnojamojo turtoperdavimui R. teise nustate specialius budus, kurie buvo tapatus resmancipi perdavimo budams.

20. Suvartojami ir nesuvartojami daiktai. Pagrindiniai ir papildomidaiktai.
Suvartojami yra tokie daiktai, kurie fizi? Kai sunaikinami viena karta juospavartojus. Pinigai taip pat buvo laikomi suvartojamais daiktais.
Nesuvartojami daiktai nei? Nyksta jais naudojantis, o jei ir i? Nyksta, taipalaipsniui. ? ios klasifikacijos reik? me i? ry? kejo prievolineje teiseje,nes tokiu sutarciu kaip nuoma, paskola ir pan. objektas galejo buti tiknesuvartojami daiktai. Dalus yra tokie daiktai, kuriuos galima padalyti idaugiau daliu, ir del to nenukencia ju verte bei ekonomine paskirtis.
Papildomi daiktai materialiai yra savaranki? Ki, taciau tarnauja pagrindiniodaikto paskirciai, o drauge paklusta pagrindinio daikto teisiniam rezimui.
Papildomu daiktu ru? Ys: daikto dalys (savaranki? Kais teisiniu santykiuobjektais galejo buti tik tuo atveju, jei jas atskirdavo nuo pagrindiniodaikto), priklausiniai (susieti su pagrindiniu daiktu ekonomi? kai, galejoegzistuti atskirai, taciau ukiniuose santykiuose tikslingiau buvo juosnaudoti kartu) ir vaisiai (fructus, naturalus (kuriu atsiradima nulemiapagrindinio daikto biologines savybes) ir civiliniai (kurie atsiranda delpagrindinio daikto civilines apyvartos). Kol fructus naturale nera atskirtinuo pagrindinio daikto, jie negali buti atskirais teisiniu santykiuobjektais; vaisiai buvo skirstomi i tuos, kurie yra pas asmeni, juossurinkusi, ir tokius, kuriuos galima buvo surinkti, jei su jais buvupasielgta teisingai, bet del neuki? kumo jie nebuvo surinkti .).

21. Paprasti, sudetiniai ir surenkamieji daiktai. Pagrindiniai ir papildomidaiktai.
Paprasti daiktai yra susieti naturaliais, neatskiriamais ir vientisaissaitais (vergas, medis). Sudetiniai daiktai sudaryti i? daugelio ivairiusudetiniu daliu, kurios kartu sudaro tam tikra atskira vieneta (laivai,namai, spintos). ? iu daiktu teisinio rezimo ypatybe ta, kad i atskiras judalis nebuvo pripazistamos jokios ypatingos teises (ypac nuosavybes).
Principas - sudetines dalies likimas yra toks pat kaip ir pagrindines.
Surenkamuosius daiktus sudare tos pacios ru? Ies fizi? Kai savaranki? Kudaiktu rinkinys, pvz. biblioteka. ? ie daiktai galejo buti laikomi atskiruteisiniu vienetu, kuris i? likdavo net ir pakeitus atskiras jos dalis. Kaipvisuma jie galejo buti uzstatomi, parduodami ir pan. Papildomi daiktaimaterialiai yra savaranki? ki, taciau tarnauja pagrindinio daiktopaskirciai, o drauge paklusta pagrindinio daikto teisiniam rezimui.
Papildomu daiktu ru? Ys: daikto dalys (savaranki? Kais teisiniu santykiuobjektais galejo buti tik tuo atveju, jei jas atskirdavo nuo pagrindiniodaikto), priklausiniai (susieti su pagrindiniu daiktu ekonomi? kai, galejoegzistuti atskirai, taciau ukiniuose santykiuose tikslingiau buvo juosnaudoti kartu) ir vaisiai (fructus, naturalus (kuriu atsiradima nulemiapagrindinio daikto biologines savybes) ir civiliniai (kurie atsiranda delpagrindinio daikto civilines apyvartos). Kol fructus naturale nera atskirtinuo pagrindinio daikto, jie negali buti atskirais teisiniu santykiuobjektais; vaisiai buvo skirstomi i tuos, kurie yra pas asmeni, juossurinkusi, ir tokius, kuriuos galima buvo surinkti, jei su jais buvupasielgta teisingai, bet del neuki? kumo jie nebuvo surinkti .).

22. Daiktiniu teisiu savoka ir ru? Ys.
Civiliniu teisiu skirstymas i daiktines ir asmenines (prievolines) sudarecivilines teises sistemos pagrinda. Daiktines teises objektu bruozai: 1)tai galejo buti tik materialus daiktai (res corporales); 2) tai galejo butitik nei? imti i? komercines apyvartos daiktai (res in commercio); 3) taigalejo buti tik tie daiktai, kurie turejo individualius pozymius (species).
Daiktine teise nuo prievolines skiria ir tai, kad pirmoji yra absoliuti, oantroji - salygine teise. Kad teise butu pripazinta daiktine, ji turipasizymeti dar dviem pozymiais: sekimo teise ir prana? umo teise. Pirmuojuatveju teise seka paskui daikta, t.y. perduodant daikta i? vienu ranku ikitas, treciajam asmeniui i? lieka su? iuo daiktu susijusi daiktine teise.
Prana? Umo teises esme ta, kad ji yra labiau privilegijuota kitu prievoliniuteisiu, susijusiu su tuo paciu daiktu, atzvilgiu. Romenai apibrezdavodaiktine teise kaip ius in re. Kalbant apie daiktine teise, nekalbama apiesantyki tarp subjekto ir daikto. ? iuo atveju kalbame apie santyki tarpkeliu subjektu, atsizvelgiant i tai, koks teisinis santykis yra vieno i? jusu tam tikru daiktu. R. teiseje daiktines teises pobudi pirmiausia turejonuosavybes teise. Tai buvo vienintele "pilna" daiktine teise. Egzistavo ir
"Ribotos" daiktines teises, tarnavusios kokiam nors subjektui svetimodaikto atzvilgiu, iura in re aliena. ? ioms teisems priklause servitutai,uzstatas, o paskutineje romenu teises vystymosi fazeje prie? iu teisiuprisidejo ir amzina nuoma bei pavir? iaus teise.

23. Valdymo (possesio) ir laikymo (detentio) savokos.
Romos teisininkai grieztai atskyre nuosavybe ir valdyma. Valdymas buvoginamas interdiktu pagalba. Skirtingai nuo nuosavybes teises, valdymasnesuteikia teises pareik? ti ie? kini bet kuriam pazeidejui, valdymasneatsinaujina ipso iure sugrizus i? nelaisves, tiesiogiai nepereinapaveldejimo keliu. Valdymas yra neteisine, bet faktine busena. Valdymasbuvo suprantamas kaip faktinis daikto turejimas siekiant ji sau pasilikti.
Valdymas gali apskritai netureti jokio teisinio pagrindo, pvz. kai vagisvaldo pavogta daikta. Teisiniu valdymas tapdavo tik tada, kada buvogarantuota jo teisine gynyba, o kad taip butu, valdymas privalejo tureti
? iuos elementus: objektyvuji ir subjektyvuji. Pirmasis rei? Ke faktinidaikto turejima - corpus. ? io elemento esme ta, kad daikta turintis asmuogali daryti su juo ka nori. Subjektyvusis elementas rei? Ke nora pasiliktidaikta sau, atmetant bet kuriuos treciuosius asmenis. Jis buvo vadinamasanimus rem sibi habendi, arba animus. Laikymas - tai faktinis daiktoturejimas, kai asmuo neturi tikslo pasilikti daikta sau, bet valdo jitreciojo asmens vardu. Skirtingai nuo possesio, detentio turi tik viena i?pirmajam butinu dvieju elementu - tai corpus. Teise i valdymo gynima turejobetarpi? kai pats valdytojas, tuo tarpu detentorius toki gynima galejo gautitik tarpininkaujant daikto savininkui.

24. Valdymo isigijimas ir pasibaigimas.
Yra zinomi keli valdymo atsiradimo budai:
2) Corpore et animo. Corpus geriausiai apibreziamas kaip materialinis santykis su daiktu; animus yra noras ta daikta valdyti. Kilnojamiesiems daiktamsvaldymas dazniausiai budavo igyjamas paprastu budu: ty daikta perduodant. Daiktas patekdavo i norincio ji isigyti asmens valdymo sfera ir tuo atveju, kai ji perduodavo pastarojo namuose, nors jam ir nesant.
2) Ypatingi atvejai. Solo animo (vieno valia). a) Traditio brevi manu. Jeigu valdytojas parduoda, dovanoja ar skolinadetentoriui tam tikra daikta, pastarasis pradeda ji valdyti, kai abi? alysdel to susitaria. b) Constitutum possessorium. Asmuo igyja valdyma be perdavimo akto, vienremiantis valios i? rei? kimu, jei daikto valdytojas parei? kia esas pasiryzesperduoti? iam asmeniui daikta, taciau pats likti detendoriumi.
4) Sugebejimas igyti valdyma. ? iai faktiniai busenai uzteko ir mazesnes valios, todel globotinis vaikas iki 7 metu galejo ir be globejo igyti valdyma, jei jis pakankamai suprato savo veiksmu reik? me. Asmenys, kurie buvo kieno nors valdzioje, negalejo savaranki? Kai igyti turtiniu teisiu.
4) Valdymo igijimas per tarpininkus. Klasikine teise i? esmes nepripazino valdymo igijimo per tarpininkus. Kiek veliau teise numate tam tikras i? Imtis prokuratoriaus naudai, o Justinianas jau i? esmes leido.
4) Valdymo praradimas. Galiojo taisykle, jog valdymas egzistuoja tol, kol valdytojas veikia daikta taip, kaip jis veiktu igijes nuosavybes teise.

Valdymas prarandamas, kai valdytojas laisva valia arba prie? savo valia netenka galios vie? patauti daiktui. Tai ivyksta, valdytojas praranda: 1. corpore (pvz. valdytojas i? baimes atsisako savo zeme atsiimti i? okupanto); 2. animo, neveiksnus asmuo negali atsisakyti nuo valdymo; 3. animo et corpore, kai valdytojas perduoda daikta kitam asmeniui, pameta arba mir? ta. Kilnojamuju daiktu valdymas prarandamas tuo momentu, kai daikta uzvaldo kitas asmuo, o nekilnojamuju - kai valdytojas suzinojo, jog daiktas jau yra laikomas kito asmens.

25. Valdymo apsauga
Viena i? pagrindiniu valdymo fakto sukeliamu teisiniu pasekmiu ta, kad jigina teise. Svarbiausias valdymo gynimo bruozas R. teiseje buvo tas, kadbyloje del valdymo ne tik nereikejo irodyti teises i gincijamaji daikta,bet net buvo draudziama gristi savo reikalavimus tokia teise. Tokiopobudzio byloje buvo butina ir pakankama nustatyti du faktus: a) valdymofakta; b) valdymo pazeidimo fakta. Valdymo gynimas, pagristas vien tikminetu faktu nustatymu, ir buvo vadinamas posesoriniu gynimu. Joprie? ingybe buvo petitorinis procesas, kuriame buvo reikalaujama irodytiasmens teise i gincijama daikta. Valdymas buvo ginamas ne ie? Kiniais, oposesoriniais interdiktais, kurie buvo salyginiai magistratu isakymai.
Interdiktai: 1. Interdictum retinendae possessionis: a) interdictum utribibuvo duodamas kilnojamuju daiktu valdymui apsaugoti. Juo galejo naudotistirk daikto valdytojas, kurio valdymui buvo trukdoma, tiek ir valdytojas,kuris valdyma apskritai prarado. Valdymas turejo buti ne ydingas.b)interdictum uti possidetis buvo skirtas valdymui nekilnojamiesiems daiktamsapsaugoti. Ydingo valdymo atveju interdikto pagalba daiktas galejo butiatimtas i? faktinio valdytojo. 2. Interdictum recoperendae possesionis: a)interdictum unde vi buvo taikomas tik nekilnojamuju daiktu atzvilgiu, jeii? valdytojo valdymas buvo atimtas jega. b) interdiktas de vi armata buvoginamas asmuo, i? kurio valdyma daiktui vieneriu metu senaties terminas,
? iam interdiktui jis apskritai nebuvo taikomas. c) interdiktas de precariobuvo paduodamas asmens, kuriam daiktas buvo atiduotas naudotis ikipareikalavimo, atzvilgiu. 3) Interdiktas adibiscendae possessionis:interdictum Salvianum ir interdictum guorum bonarum. ? ie interdiktai buvone tiek posesorinio, kiek petitorinio pobudzio, kadangi jais buvo siekiamane apginti, bet igyti valdyma, kurio anksciau nebuvo.

26. Nuosavybes savoka ir ru? Ys.
Pagrindine daiktine teise yra nuosavybes teise (dominium, proprietas), kuribuvo vienintele pilna daiktine teise. Nuosavybe suteikia galimybesavininkui daryti su materialiniu daiktu viska, ko nedraudzia teise. Pagalius civile savininkas galejo buti tik R. pilietis - kviritas, todel ir patinuosavybe buvo vadinama kviritine. Augant prekinei apyvartai pasitaikydavonemazai atveju, kad perleidziant nuosavybe i res mancipi buvo i? vengiamaformaliu veiksmu ir apsiribojama neformalia tradicija. ? iais atvejaisigijejas igaudavo tik valdymo teise, tik praejus igyjamosios senatiesterminui, ji galejo peraugti i kviritine nuosavybe. Jei i? valdytojo buvoatimamas daiktas, jis galejo pareik? ti ie? kini, jo formuleje buvo daromaprielaida, kad ie? kovas valde gincijama daikta visa butina igyjamosiossenaties laikotarpi. Toks valdymas buvo apibreziamas kaip bonitarine arbapretorine nuosavybe. Peregrinu nuosavybe gyne ju teisines sistemos.
Peregrinu nuosavybe, kaip atskira teisine kategorija, i? Nyko po to, kai
Karakula 212m. prakti? kai visiems R. imperijos gyventojams suteikepilietybe. Bendroji nuosavybe: pagal R.t. daiktas galejo priklausyti nevienam, bet keliems asmenims, kurie ji valdydavo bendrai. Kiekvienasbendrasavininkas turejo teise laisvai disponuoti savo dalimi irproporcingai turimai daliai, gaudavo nauda bei privalejo vykdyti daiktuiuzdetas ivairias prievoles.

27. Nuosavybes teises ry? Ys su daiktine teise.
Daiktine teise yra asmens juridinis vie? Patavimas daiktui. Patsvie? patavimas gali buti ivairaus laipsnio ir pobudzio, todel daiktinesteises nera vienodos. Pagrindine daiktine teise yra nuosavybes teise, kuritarp egzistavusiu penkiu buvo vienintele pilna daiktine teise. Visos kitosbuvo ribotos. Nuosavybes teise apskritai yra viena i? pagrindiniu teisiu.
Romenu teiseje nuosavybe praejo labai ilga evoliucijos kelia, taciaugaliausiai ji susiformavo kaip subjektine teise, kuri tam tikra prasme netnuleme visos teisines sistemos pobudi. Nuosavybe, kaip teisine institucija,yra istorine kategorija. Pagal daugeli valstybes kilmes teoriju valstybekaip tik del to ir atsirado, kad apsaugotu? ia pagrindine teise.

28. Nuosavybes teises turinys. Ius utendi, ius fruendi, ius obutendi.
Nuosavybes teise, romenu supratimu, viena vertus, nurodo tos teisessubjektui laisves ribas (pozityvioji nuosavybes teises funkcija), kitavertus, yra jos laisves garantas (negatyvioji nuosavybes teises funkcija,kuri pa? alina galimybe tretiems asmenims ki? tis i svetima nuosavybe). Jauviduramziais buvo bandymu nuosavybes teises turinio elementus suskirstyti ipagrindinius ir papildomus. Pagrindiniai - disponavimo, atgavimo teise;papildomi - naudojimosi teise, daikto turejimo teise, taip pat teisesurinkti ir naudotis jo vaisiais (ius possidendi, utendi et fruendi). Iusutendi et fruendi rei? kia, kad savininkas gali daiktu naudotis bei surinktijo duodamus vaisius. Jis taip pat gali daikta suvartoti ar sunaikinti (iusabutendi). R. civilineje teiseje galiojo principas, jog daikto vaisiai, nuoju atskyrimo nuo motininio daikto momento, tapdavo motininio daiktosavininko nuosavybe (separatio). Ius possidendi rei? Kia to daikto tur? Jimoteis?, bet ne jo valdymo fakt?. Vadinasi, savininkui praradus faktin?valdym?, nebuvo prarandama nuosavyb?, o drauge ir ius possidendi. Savoteises savininkas gal? jo? gyvendinti pretorini? procesini? priemoni?pagalba, reikalaujant i? duoti jam priklausant? daikt?. Ius disponendi - taiteisinio disponavimo daiktu galimyb?. Tai rei? Kia, kad savininkas gal? Jojam priklausant? daikt? parduoti, dovanoti ir t.t. Savininkas, prarad? S betkuri? i? ? i? teisi?, nenustoja b? ti nuosavyb? s teis? s subjektu. Nuosavyb?yra vienalyt? ir elastin? teis?, tod? l nenustoja tarnauti jos savininkuinet ir tada, kai jo teis? s d? l? vairi? apribojim? b? na maksimaliaisuma? intos. Teoriniu po? I? Riu nuosavyb? yra neribota teis?. Taigi, teis? --tai daiktin? ir autonomin? asmens teis? valdyti (naudoti ir disponuotimaterialiu daiktu), kuri i? esm? s yra neribojama, ta? iau tik tiek, kiek jinepa? eid? ia egzistojan? ios teis? tvarkos.

29. Pirminiai nuosavyb? S teis? S? Gijimo b? Dai.
Usucapio (? Gyjamoji senatis) - tai nuosavyb? S teis? S? Gijimas tam tikramdaiktui, kuris atsiranda d? l jo valdymo? statym? nustatytam laikotarpiui.
Usucapio institucijos tikslingum? rom? nai pagrind? b? tinumu panaikintiteisin? s pad? ties netikrum? daikto nuosavyb? s sferoje. ? iuo b? du gal? jopasiremti ir asmenys, kurie? gijo kok? nors daikt?, nesilaikydami reikiamosteisin? s formos ir tod? l ne? gijo nuosavyb? s teis? s. Usucapio tur? Jo 5pagrindinius bruo? us: 1) Res habilis - apib? dino objekt?,? kur? galimabuvo? gyti nuosavyb? s teis? usucapio b? du; 2) Titulus - valdymui daiktastur? jo b? ti? gytas teis? tai; 3) Fides - valdytojo gera valia, kuri tur? joegzistuoti bent daikto u? valdymo momentu; 4) Possessio - tik civilinisvaldymas sukelia nuosavyb? s teis? s atsiradim? usucapio keliu. ? is valdymasturi b? ti pagr? stas faktiniu daikto valdymu (corpus) ir valia?? daikt?pasilikti sau (animus); 5) Tempus - skirtig? daikto valdymo terminai.
Kilnojamuosius daiktus reik? Jo valdyti vienerius metus, nekilnojamuosius -
2 metus. Occupatio (u? Valdymas) - seniausias b? Das, kuris buvo taikomas
? gyjant nuosavyb? ? u? valdyt? niekieno daikt? (res nullius). Rom? N? teis?res nullius status? pripa? ino ferae bestiae (laukiniai gyvuliai - visilaukiniai gyvuliai, esantys laisv? je, nepriklausomai nuo to, kam priklaus?sklypas, kuriame jie gyvena, buvo pripa?? stami res nullius), thesaurus
(lobis - vertingi daiktai, kurie taip ilgai buvo pasliepti, jog pasidar?ne? manoma nustatyti j? savininko), res derelictae (palikti daiktai --derelikcija-tai atsisakymas nuosavyb? s laisva valia atiduodant kilnojamojodaikto valdym? ar galutinai paliekant? em? s sklyp?) ir res hostiles
(daiktai, esantys R. teritorijoje ir priklausantys pilie? iui tos valstyb? s,su kuria R. prad? jo karo veiksmus). Specificatio (perdirbimas) - nuosavyb? Steis? s? gijimo b? das, kuris rei? k? esmin? daikto perdirbim?,? itaipsukuriant visi? kai nauj? daikt?. Nuosavyb? S teis? S klausimas sprend? Iamasatsi? velgiant? tai, ar naujai sukurt? objekt? galima buvo gr?? inti?pirmyk? t? pad? t?, ar ne. Sujungimas ir sumai? Ymas. Accessio ved? prienuosavyb? s? gijimo? alutiniams daiktams, kurie pastoviam laikui buvoprijungti prie pagrindini? daikt? ir tuo b? du ekoominiu po? i? riu tapo j?sud? tine dalimi. ? is procesas vyko prieaugis priklauso pagrindinio daiktosavininkui taisykl? s pagrindu. Confussio (skys? Iams) ar commixio (kieti)b? du sumai? yti daiktai, jei j? negalima buvo atskirti, sudarydavo bendr?nuosavyb?. Vaisi? ? gijimas - vaisius priklauso motininio daikto savininkui,kuris nuosavyb? s teis? ? vaisius? gydavo pirminiu b? du, i? imtis tikvaisiams siuar? ja prasme. Daikto savininkas, i? Nuomodamas savo daikt?,
? galioja nuominink? juo naudotis, tuo momentu, kai nuomininkas savininkuisutinkant pasiima nuomojamojo daikto vaisius, jis traditio b? du? gyjanuosavyb? s teis? ? juos. S?? Iningas valdytojas? Gyja nuosavyb? S teis? ?vaisius nuo j? atsiskyrimo momento. Vienintel? buvo s? lyga, kad vaisi?atsiskirymo momentu subjektas b? t? s?? iningas valdytojas.

30. Iрvestiniai nuosavybлs teisлs бgijimo bиdai.
Mancipacija - mancipacijos metu dalyvaudavo svлrлjas, 5 liudytojai, resmancipi бgijлjas ir daikto savininkas. Labai formalus ir senas. Nuosavybлsperdavimo mancipatio bиdu objektas buvo tik res mancipi. Рio akto dalyviaisgalлjo bиti tik R. pilieіiai. In iure cessio (perleidimas teisme) --tariamas vindikacinis pocesas, kurio metu perleidлjas buvo atsakovas, oбgijлjas - ieрkovas. In iure cessio bиdu buvo galima perduoti nuosavybж бres mancipi ir res nec mancipi. Рiuo bиdu taip pat buvo galima бgyti aratsisakyti nuo servitutш bei kitш teisiш, galлjo naudotis tik R. pilieіiai.
Traditio (perdavimas) - рi forma pagimdyta ius gentium ir svarbiausia jojene forma, bet tyrinys. Materialus valdymo perdavimo aktas. Sаlygos: daiktasturлjo bиti faktiрkai perduotas, perleidimo faktа turлjo lydлti perleidлjovalia perduoti nuosavybж bei priлmлjo valia tа nuosavybж бgyti iusta causa,turлjo egzistuoti tinkamas teisinis pagrindas. Traditio skyrлsi nuomancipatio ir in iure cessio: traditio galima бvykdyti рalimsnedalyvaujant, t.y. per treіiuosius asmenis; jeigu mancipacija ir in iurecessio, бtepus sаlygas ir terminus, buvo niekinлs, tai traditio - ne.
Negalima perduoti tik servitutш, nes tai res incorporales, jiems negalimataikyti valdymo; traditio negalлjo padaryti tas, kas nevaldл, arba nelaikлdaikto.

31. Nuosavybлs teisлs gynimas.
Pagrindiniai ieрkiniai, tarnavж savininko nuosavybлs teisлs gynimui Rtbuvo rei vindicatio (vindikacinis ieрkinys) ir actio negatoria (negatorinisieрkinys). Рie ieрkiniai turлjo daiktinб pobиdб, priklausл pretorinлmsgynybos priemonлms. Jeigu daikto savininkas yra ir jo valdytojas, jisturлjo teisж naudotis posesorine gynyba, kuriа garantavo atitinkamiinterdiktai. Rei vindicatio - materialine-teisine prasme vindikacinisieрkinys - nevaldanіiojo savininko reikalavimas valdanіiajam nesavininkuidлl daikto sugrаюinimo.

37. Santuokos sudarymas ir nutraukimas
Dar iki santuokos sudarymo buvo sponsalia (su? Ad? Tuvi?) Institutas. 3santuokos arba manus? monai sudarymo b? dai: Confarreatio - religinis aktas.
10 liudytoj?,? Yniai, tik tokioje santuokoje gim? vaikai gal? jo taptiauk? tais ba? nytiniais pareig? nais; Coemptio -? monos tariamas pirkimas i?jos pater familias arba glob? jo. Tai mancipacio. 5 liudytojai ir sv? R? Jassu svarstykl? mis. Usus - faktinis santuokinis gyvenimas 1 metus. ? ie b? dai
- Tai cum manus santuokos sudarymui. Klasikiniu periodu sine manu --vienintel? santuoka. Sudaroma paprastu besituokian? I? J? susitarimu, lydimakai kuriu buitini? papro? i?. Kad santuoka b? T? teis? ta, reik? jo: 1) am? ius
- Vyrams 14 m., moterims - 12 m.; 2) sutikimas sudaryti santuok?; 3) iusconubii. B? Tina teisin? santuokos egzistavimo prielaida yra ta, kad pervis? santuokos laik? i? likt? tos s? lygos, kurios buvo b? tinos susituokiant.
Paprastai santuoka pasibaigdavo vieno i? sutuoktini? mirtimi. Santuokosnutraukimo pagrindu pirmiausiai b? davo capitis deminutio. Santuok? cum manugalima buvo nutraukti vyro arba jo pater familias valia. Santuoka sine manugal? jo b? ti nutraukta ne tik abiej? sutuoktini? susitarimu, bet ir vienovalia. Teisini? pagrind? santuokai nutraukti nereik? jo. I? Tuokos principas
- Vienas pagrindini? ? eimos princip?. Turtin? S sankcijos - jei kaltasvyras, jis prarasdavo donatio, jei? mona - krait?.

38. Sutuoktini? tarpusavio santykiai
Cum manu santuokoje? Mona paklusta vyro vald? Iai. Pana? Iu? vindikacin?ie? kin? vyras gal? jo susigr?? inti? mon?, palikusi? namus, gali? vairiaibausti, net u? mu? ti, parduoti vergov? n. ? mona neturi teisnumo. Ji yra savovyro? p? din?, bei savo agnat?. Sine manu? Mona i? Saugodavo savo teisin?status?. Jokios drausmin? S vald? Ios vyras neturi. Ji gal? Jo sudaryti susavo vyru turtinius sandorius. Dovanojimas buvo draud? Iamas. Kiekvienas i?sutuoktini? buvo turtiniu at? vilgiu nepriklausomas. Negali vienas kitamreik? ti negarb? s ie? kini?. Vienas kit? privalo saugoti. I? Laikyti? Eim?buvo vyro pareiga. ? mona ir vaikai gal? jo reikalauti i? laikymo. Santuokossudarymo metu vyrui duodamas ypatingas kraitis - dos, j? i? savo turtoi? skirdavo? mona arba jos pater familias ar glob? jas. ? forminamas specialiuaktu. Dos tur? Jo apsaugoti vyr? nuo i? tuokos? monos iniciatyva. Donatio --ikivestuvin? s dovanos? monai. Lygus dos, kaip? Monos teisi? garantija.

39. T? V? ir vaik? tarpusavio santykiai
T? V? ir vaik? santykius apsprend? patria potestas. R.t. pripa? ino tik t? vovald? i? vaikams. Motina? savo vaikus netur? jo joki? teisi? net ir po jomirties. Patekdavo agnato globon. Santuokoje sine manu nebuvo net savovaik? agnate. Santyki? pagrindas - teis? ta santuoka ir teis? ta? eima.
Nesantuokiniai vaikai teisiniu po? I? Riu buvo svetimi savo t? Vams. V? Liaupripa? ino motinos ir jos gimini? at? vilgi? kognatais. T? Vo netur? Jo.
Asmenini? santyki? sferoje nuo pater familias priklaus? naujagimiogyvenimas. Teisini? santyki? sferoje vaikai - personae alieni iuris. T? Vasatsak? u? vaik? deliktus padaryt? ? al?. Laikui b? Gant patria potestasprarado savo patriarchalin? pob? d?. Turtas, kur? s? nus? gydavo tarnaudamaskare ar valstybin? je tarnyboje, buvo jo nuosavyb?. V? Liau - ir i? motinosar jos giminai? i? paveld? tas turtas. R. imperijos pabaigoje i? patriapotestas liko tik? e?? lis. Buvo pripa? Intas vaik? turtinisnepriklausomumas. ? eima jau nebe teisinis vien? tas, bet savaranki? k?teisini? santyki? subjekt? s? junga. Neteis? Tus vaikus galima buvo? Teisintilegitimatio b? du. Galima buvo? S? Nyti ir svetimus vaikus (arrogatio).

40. Paveld? Jimas pagal testament?.
Pagal R.t. testamentas - viena? alis palik? jo paskutini? ja valia paremtassandoris,? vykdytas laikantis nustatyt? formalum?, siekiant paskirti savoteisi? ir pareig? per? m? j? (? p? din?). Paveld? Jimui pagal testament?teikiama pirmenyb?. Senoji ius civile? Inijo 2 testamento r?? Is:testamentum comitiis colatis ir testamentum in procinctu. Pirmasis buvotvirtinamas taikos metu du kartus per metus kurij? susirinkimuose. Antrasis
- Prie? i? siruo? usius m?? iui karius. Abi r?? Ys buvo pakankamai nepatogios,tod? l atsirado testamentum per mancipationem. Mancipatio buvo dirbtinaipritaikytas palik? jo interesams tenkinti. Jis vis? savo turt? perduodavo jopaties pasirinktam patik? tiniui, kuris? sipareigodavo? vykdyti visuspalik? jo patvarkymus d? l turto jo mirties atveju. Ra? Ytin? mancipationemforma labai paplinta. Tur? Jo b? Ti liudytoj? u? antspauduotas ir pasira? ytas.
Buvo ir vie? Ieji testamentai. Reik? Jo tam tikr? materialini? s? lyg?.
Testatorius tur? Jo tur? Ti testamentin? teisnum?. Testamentas tur? Jo b? Tisudarytas certa asmeniui, jei incerta, negaliojo. Viena svarbiausi? s? lyg?
- Institutio heredis - vis? palikim? testatorius tur? jo palikti vienam
? p? diniui. Antrojo? P? Dinio paskyrimas. Testatorius gal? Jo panaikintitestament?, sudarydamas nauj?. Palikimas buvo apmokestinamas 5%, perpenkias dienas nuo testatoriaus mirties tur? jo b? ti i? kilmingai atpl?? iamasmagistrat? ir paskelbiamas.

41. Paveld? Jimas pagal? Statym? (ab intestato)
Jeigu mirusysis nepaliko testamento arba palikto testamento d? L koki? norsprie? as? i? negalima buvo? vykdyti, buvo? aukiami? p? diniai, turintys teis?paveld? ti pagal? statym?. 3 paveld? Jimo pagal? Statymus (ab intestato)sistemos: 1 - senosios ius civile paveld? jimas pagal? statym?, kuriospagrindas - agnatin? giminyst?. Paveld? Jimo teis? priklaus? trij? eili?gimin? ms: sui heredes, agnati proximi ir gentiles sui heredes - visimirusiojo vald? ioje buv? asmenys. Sui heredes teis? paveld? ti laik? savaimesuprantama teise. Ne visi jie buvo vieno giminyst? S laipsnio, tai s? Lygojopalikimo dalijim? kartomis. Nesant? P? Dinio sui heredes, paveld? Ti b? Davo
? aukiami agnatus proximus - jo broliai ir seserys, motina, jei ji buvo cummanu santuokoje su mirusiu. Nesant agnat?, Buvo? Aukiami gentiles, t.y tosgenties, i? kurios buvo kil? s palik? jas, nariai. Jeigu artimiausi mirusiojogiminai? iai atsisak? priimti palikim? ar mir?, jis neatitekdavo kitiemspagal eil? ? p? diniams, tapdavo i? mariniu (? i? d?) arba niekieno. 2 -
Pretorin? paveld? jimo teis? s sistema - sen? ir nauj? paveld? jimo teis? snuostat? derinimas. Pretorius savo ediktais? Auk? ir kitus? p? dinius, nepirmos eil? s gimines. Jis suteikia kai kurias paveld? Jimo teises kraujogimin? ms. Pretoriaus ediktas nustat? 4? Aukiam? paveld? ti? p? dini? eiles:unde liberi (visi sui pagal ius civile emancipati); unde legitimi, undecognati (visi kraujo giminai? iai); unde vir aut uxor (mirusiojosutuoktinis). 3 - Justiniano sistema (r? M? Si tik kognatine giminyste) -
? aukiami paveld? ti visi vyri? kosios ir moteri? kos gimin? s kognatai. 4eil? s: visi palikuonys (descedentai); artimiausieji pagal laipsn?ascedentai (motina, t? vas, mo? i? t? tt); netikri broliai ir seserys ir j?vaikai; kiti? alutin? s eil? s giminai? iai.

42. Prievol? S (obligatio) samprata. Prievol? S? Alys.
Prievol? yra toks teisinins santykis, kada vienas subjektas - skolininkasprivalo atlikti kito subjekto - kreditoriaus naudai tam tikr? veiksm? arbasusilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teis? reikalauti i?skolininko, kad jis? vykdyt? savo pareig?. Pagal XII lenteli? ? statym?skolininkas atsak? savo asmeniu. Laikui b? Gant skolininko asmenin?atsakomyb? pasikeit? turtine. Respublikos laik-piu prievol? buvotraktuojama kaip nematerialus daiktas. Prievoli? apsaugai tarnavo ie? kiniaiin personam. Prievol? S objektu gal? Jo b? Ti ir daiktas. Ta? Iau kreditoriusgali j? gr?? inti tik i? skolininko. Nuo prievol? S atsiradimo prad? Iosnumatytas prievol? s pasibaigimo laikas (? vykdymas). Prievol? grind? iama
? ali? lygyb? s principu. I? prad? i? prievol? s teisin? s pasekm? s lie? ia tiktuos asmenis, kurie dalyvavo j? nustatant. V? Liau imta leisti atstovavim?,asmen? pasikeitim? prievol? je. Novacija - pasibaigimas pradin? S prievol? S,kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir suk? rimas naujos prievol? s, kuriojedalyvauja jau kitas kreditorius. Kitas b? Das - cedentas, skirdamas asmen?,kuriam nor? jo perleisti savo reikalavimo teis?, savo atstovu,? ie? kinioformul? ? ra? ydavo i? lyg?, kad visa tai, k? cesionarijus i? ie? kos i?debitoriaus, jis turi teis? niekam neatsiskaitydamas? jungti? savo turt?.
Toks atstovas - procurator in rem suam (? Galiotasis savo naudai). J?santykiai pagr? sti pavedimo sutartimi. Teori? Kai R. teis? niekadanepripa? ino teisi? perleidimo prievol? je. Buvo teikiama tik teismin?interes? apsauga. Ceduoti buvo leid? Iama ne visas teises. Jeigu reik? Jopradin? skolinink? pakeisti nauju, buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo.
Prievoli? pus? se gali b? ti vienas ra daugiau asmen?. Vienas skolininkasarba kreditorius gal? jo b? ti pagrindinis, kitas -? alutinis. Keletaskreditori? ar debitori? gal? jo tur? ti dalin? arba solidarin? teis? arbapareig?.

43. Prievoli? atsiradimo pagrindai. Prievoli? r?? ys.
Du pagrindiniai prievoli? atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) irteis? s pa? eidimai (delicta). V? Liau atsirado prievol? S, kurios buvokilusios ne i? sutar? i? ir ne i? delikt?. Buvo vadinamos prievol? S tarsi i?sutarties ir tarsi i? delikt?. Sutartys - svarbiausias prievoli? ? altinis.
Tai tam tikras dviej? ar daugiau subjekt? susitarimas. Pereinam? Jasutarties forma senojoje rom? n? teis? je buvo paskolos sutartis - nexum,aktas analogi? kas mancipacijai, sudaromas dalyvaujant 5 liudytojams irsv? r? jui, jos formuluot? je jau yra sankcija. Stipuliacijos sutartisatsirado III a.pr.m.e. Stipulatio -? Odinis susitarimas klausimo iratsakymo forma. Laikui b? Gant, vis didesnis d? Mesys kreipiamas? ? ali?vidin? vali?, skolininkas buvo atlaisvintas nuo asmenin? s atsakomyb? s,atsak? turtu, sutartis prad? jo dalinti? contractus (teis? s pripa? intos,ie? kiniu garantuotos sutartys) ir pacta (susitarimai, neatitinkantys joki?sutar? i? tip? ir d? lto neturintys teisin? s galios). 4 prievoli? i? sutar? i?tipai: a) jei prievolei atsirasti pakanka vien? ali? susitarimo
(konsensualin? sutartis); b) jei i? daikto perdavimo (realin? sutartis); c)jei prievol? atsiranda i? tarus? odin? formul? (verbalin?); d) jei nustatytara? ytin? forma (literalin?). Bevard? S sutartys - kurios neatitiko joki?tip?. Respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvin? Steis? s sutartimis - formalizmas jas lyd? jo visuomet. Dauguma realini? irkonsensualini? sutar? i? priklaus? geros s?? in? s sutar? i? r?? iai. Sutartysdar buvo skirstomos? viena? ales ir dvi? ales. Sinalagmatin? S - dvi? Al? S,kuriose? alys turi pri? in? s lygiavertes prievoles (pirkimas-pardavimas).

44. Sutar? I? galiojimo s? lygos.
Tam, kad sutartis galiot?, Pagrindiniai jos elementai turi atitikti tamtikrus reikalavimus. Pagrindiniai elementai: sutarties dalykas, pagrindasir? ali? valia bei jos i? rei? kimo b? das. Dalykas - k? debitorius
? sipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teis? reikalauti i? jo. Dalykasturi atitikti 4 s? lygas: a) juo negali b? ti veiksmas prie? taraujantisteisei ir geriems papro? iams; b) jis turi b? ti? manomas? vykdyti; c) jisturi tenkinti kreditoriaus interesus; d) jis turi b? ti? sipareigojimaskreditoriui, bet ne kitam asmeniui, ir pasi? ad? ti turi debitorius, o nekitas asmuo. Prievol? S pagrindas - artimiausias betarpi? Kas tikslas, d? Lkurio sudaryta sutartis. Klasikin? Je teis? Je, jei sutarties pagrindas yranetinkamas arba liko ne? vykdytas, prievol? buvo laikoma negaliojan? ia.
Sutartys, kuri? galiojimas priklaus? nuo j? pagrindo tinkamumo, vadinamoskauzalin? mis. ? ali? valia ir jos i? rei? kimo b? dai - kadangi sutartis yra
? ali? susitarimas, negali b? ti sutarties be? ali? valios sutapimo. D? Lvalios yd? sutartis negalioja? iais atvejais: 1. kai yra vien debitoriaus
? sipareigojimas, bet n? ra kreditoriaus sutikimo, i? skyrus votum - pa? adasdviems, kuris galioja savaime - ir pollicitatio - pa? adas miestui, jei buvopadarytas teis? tu pagrindu; 2. kai nesutampa? ali? valios laikas; 3. kaisutikimas n? ra rimtas, duotas juokais. Valios i? Rei? Kimo formos gali b? Ti
? vairios. Pagrindin? S:? Odis ir ra? Tas. ? ali? valios ir i? rei? kimosutapimas: 1) jei abiej? ? ali? valia netikusiai i? reik? ta, tai senoji R.t.pirmenyb? atiduodavo valios i? rei? kimui; 2) jei valios i? rei? kimasneatitinka tik vienos? alies valios, ir kita? alis apie tai ne? ino, tai tataisykl? negali b? ti bes? lygi? kai taikoma. Error (klaida) - subjektoneteisingas suvokimas aplinkybi?, paskatinusi? j? sudaryti tam tikr?sandor?. Klaida tur? Jo teisin? reik? m?, jeigu suklydimas yra esminis: a)error in negotio - klaida d? l sutarties esm? s - ji gali? vykti esantneformalioms sutartims; b) error in persona - klaida d? l asmens, su kuriuosudaroma sutartis, tapatyb? s; c) error in corpore - klaida d? l sutartiesdalyko. 3) asmens valia sutartyje tur? Jo b? Ti i? Reik? Ta s? Moningai irsavaranki? kai, laisvai, be i? orin? s neteis? tos? takos. 4) asmuo turi b? Titeisnus ir veiksnus. Neesminiai elementai - s? Lygos ir terminas.

45. Prievoliu pasibaigimo budai.
Romoje galiojo taisykle: kokiu budu mes istojame i prievole, tokiu ir nuojos i? silaisviname. Prievoles pasibaigimas - solutio. Seniausiais laikaissolutio rei? ke skolininko i? laisvinimas i? grandiniu, veliau - nuoasmenines priklausomybes kreditoriui ir pagaliau prievoles ivykdyma.
Prievoles pasibaigdavo: prievoles ivykdymas - svarbiausias budas. Prievolegalejo ivykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininkosutikimo. Ja ivykdyti reikejo kreditoriui arba asmeniui, kuri jis nurodys.
Buvo reikalaujama, kad vykdytojas butu asmuo, turintis teise disponuotisavo turtu. Ivykdyma priimti galejo tik veiksnus asmuo. Reikalavimai: 1.
Ivykdymas turejo tiksliai atitikti prievoles turini. 2. Jei kreditoriusatsisako priimti prievole arba negali jos priimti del to, kad, pvz.i? vykes, tai skolininkas gali perduoti skolos suma su procentais depozitani izda. 3. Jei debitorius (skolininkas) turi kelias prievoles, tai teiseiskaityti eilini mokejima i ta ar kita skola priklauso skolininkui. 4.
Ivykdymo vieta pripazistama atsakovo gyvenamoji vieta, o? Aliu susitarimu -
Roma. 5.Prievole turi buti ivykdyta laiku. Iskaitymas (compensatio) - jeigukreditorius turi reikalavima skolininkui, o skolininkas kreditoriui, taiesant tam tikroms salygoms? ie reikalavimai toje dalyje, kurioje vienaskita padengia, laikomi ivykdytais ir i? ie? kojimui priklauso tik likutis.
Prievoliu iskaitymo salygos, iskaitomi tik: prie? Iniai, galiojantieji,vienaru? iai, subrende, ai? kus reikalavimai. Novacija yra sutartis, kuriaegzistuojanti prievole panaikinama, nustatant vietoj jos nauja prievole.
Atledimas nuo skolos? Aliu susitarimu arba viena? Aliu kreditoriaus veiksmu.
Buvo atliekamas imaginaria solutio --