SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS
METU LAIKAI
Egiptieciai metus nustatynejo ne. pagal saules sukimasi, bet pagallaikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie? E? Odi "metai" ( "renpet") kaipjauna daiga su pumpuru. Tas pats? Enklas sutinkamas giminingu? Od? Iuhieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metu vaisiai".
Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo i? siliejimo. Kasmet bir? Elioprad? ioje? alije prasidedavo sausra.
Kai turedavo prasideti i? siliejimas, daugelyje? ventyklu dievi? kajam Niluibuvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-Horahcio? Ventyklos e? Era
Ono mieste; tas e? Eras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savoslenksciu. Tikriausia, i ta pati e? Era mesdavo ir deives statuleles. Podveju menesiu, i? siliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos.
Ir nuolankus Nilas, u? Dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestaiir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo pana? us i pylimus, pama? unuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po i? Siliejimo upe galutinaigri? davo i savo krantus. ? is keturiu menesiu laikotarpis buvo pirmas metulaikas ir vadinosi "achet" ( "potvynis", "i? siliejimas ").
Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus.
O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbumetas. Tokiu budu po i? Siliejimo sezono prasidedavo sejimo "peret" ( "? Emespasirodymas i? po vandens "arba" dygimas ") metas, o po jo - derliaussurinkimas, "? emu" ( "sausra, sausuma"). Viso buvo trys metu laikai vietojhebraju ir graiku keturiu.
Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienasgamtos rei? kinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prie? patsauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus? vaig? de,egiptieti? kai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo seno pastebejo
? iu dvieju rei? kiniu sutapima. Jie mane, kad i? Siliejimas yra Izidosa? aros. Ir Sirijaus? Vaig? De (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapometu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa? Inta Naujuju metudiena.
? emdirbiai, med? iotojai,? vejai, jureiviai, gydytojai,? iniai, kuriu
? ventes buvo? ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kuriu veiklapriklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo "tobulus metus", kaimenesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo "achet", rei? kiantis
Nilo i? Siliejimo keturis menesius, po jo "peret" - sejimo metas,sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau "? emu" - derliaus surinkimo irkar? cio metas. Butent todel "? Emu" laiku faraona vadindavo vesumos
? altiniu, o "peret" sezonu -? iltu saules spinduliu.
Gydytojai ir veterinarai? ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam tikrumetu laiku: vienos - "? emu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai skirdavo,kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais, o kokius - trecia arketvirta to pacio sezono menesiu.
Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylikamenesiu po trisde? imt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epochabuvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias irketvirtas "achet", "peret" ir "? emu" sezonu menesiai. Menesiu pavadinimaikilo i? atitinkamu menesiu? venciu ir pradejo buti vartojami tik Saisoepochoje. Prie paskutinio "? Emu" menesio pridedavo penkias dienas kad visometuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu? Venteneveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena prie kasketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo sunus, laimingokaraliavimo metu.
? VENTES IR I? EIGINES DIENOS
Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes? vente - ji buvominima visos? alies mastu. ? ia diena Upuauato? ventykloje tarnai dovanodavosavo? eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atne? Tas i? Ventykla dovanas
? yniai aukodavo savo dievui.
Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimaislaimes. Egipte buvo labai daug? Venciu visais metu laikais, bet itin daugbudavo "achet" metu, kai? emes darbai nutrukdavo.
Did? ioji Opet? vente tesesi ilgiau negu menuo? io sezono viduryje.
? vente "tehi", kas rei? kia "pasigerimas" buvo minima antrojo menesio pirmadiema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono pirmojomenesio pirma diena buvo laikoma? vente visame Egipte. Vietiniu dievu
? ventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo neu? mirstiir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais,
? mones susigu? edavo i? ventykla, atne? davo aukas ir gaudavo teisei? gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios? Ventes buvo? Vesdamos nettada, kai artimiausioje? ventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis
? venciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo patartinavengti jokiu darbu.
Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma i? eigine.
VALANDOS
Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalinodiena ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i darsmulkesnius laiko tarpus. ? od? io "at", verciamo kaip "akimirka", reik? meneturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savopavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi "? Erejancia",? E? Toji -
"pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra susilieja su gyvybe". Pirmojinakties valanda buvo "Ra prie? u? lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda,
"stebiancia Ra gro? i". Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valanduilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandosbuvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai? Inojo, kad sauleveluoja arba u? bega u? akiu.
Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir
? yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.
Nakti valandos buvo nustatomos pagal? Vaig? Des, naudojant liniuote supradurta skyle ir du kampainius su? vyniniu svambalu. Valandu nustatymuireikejo dveju? moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas atsistodavo nugaraprie? ais? vaig? de, o stebetojas - prie? ji. Stebetojas naudojosi i? ankstosudaryta lentele, galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kadtam tikra? inoma? vaig? de pirma valanda turi buti tiesiai vir? padejejogalvos, kita valanda kita? vaig? de - vir? jo kaires akies arba po de? ineakimi.
Kai stebeti? vaig? des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos alkunesauk? cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami taip,kad i? jos vanduo i? begtu lygiai per dvylika valandu.
Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod? iais. Jie buvo dvieju ru? Iu.
? itie laikrod? iai nelabai domino paprastus? mones. Tik i? Skirtiniaisatvejais jie prane? a mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.
Pagal P. Raspe, "Jegipet Ramsesov"
